Renginyje daugiausia dėmesio buvo skiriama per pastaruosius metus įvykusiems projekto pokyčiams pristatyti, nes buvo parengta daug naujos medžiagos. Pradžioje buvo pateikiama pagrindinė projekto informacija – tikslai, partneriai, tikslinės grupės, numatyti ir jau pasiekti projekto rezultatai.

Po šio įvadinio pristatymo buvo apžvelgti pagrindiniai projekto šalių partnerių panašumai ir skirtumai, susiję su įsidarbinimu ir perėjimu į įprastą darbo rinką kiekvienoje šalyje. Pagrindiniai panašumai ir skirtumai buvo aptarti siekiant išsiaiškinti, kas veikia geriausiai ir su kokiais iššūkiais susiduriama visose šalyse.

Buvo kalbama apie savarankiško gyvenimo svarbą, kuri yra būtina įtraukties plano, konsultavimo, profesinio orientavimo ir paramos neįgaliesiems sąlyga.  Gebėjimas gyventi savarankiškai yra svarbi būsimos darbo ir švietimo politikos dalis, apimanti daugybę įvairių viešųjų ir privačių subjektų, kurie nėra įtraukti į darbo rinką.

Toliau buvo pristatyti strateginiai dokumentai >> ir tikslinių grupių diskusijos.

Pristatyme buvo aptarti pagrindiniai tikslinių grupių rezultatai ir svarbiausios išvados: paslaugų ir suinteresuotųjų šalių pasiskirstymas ir bendradarbiavimas, profesinis mokymas, reabilitacija, darbingumas, savarankiškumas, individualaus plano svarba, vertinimo priemonės, tarpdiscipliniškumas, ryšiai.

Taip pat buvo pristatytas atvejo tyrimas (Slovėnijos atvejo vaizdo įrašas), siekiant pademonstruoti realaus gyvenimo scenarijų ir taip žmonėms suteikti žinių apie savo šalies darbo rinką.

Renginio pabaigoje buvo aptariama „Include³“ mokymo programą ir konkreti tematika. Dalyvių diskusiją galima apibendrinti taip:

• Įsidarbinimas ir (arba) grįžimas į darbo rinką priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių: teikiamos paramos, nediskriminacijos, supratimo, kad neįgalieji gali reikšmingai prisidėti prie darbo rinkos ir besikeičiančio požiūrio ne tik visuomeninu, bet ir sistemos lygmeniu (pvz., neseniai atgauta rinkimų teisė).

• Reabilitacijos paslaugos turi būti geresnės, kad būtų galima patenkinti kiekvieno neįgaliojo individualius poreikius.

• Savarankiškas gyvenimas (gyvenimas už įstaigos ribų) yra svarbus visuose gyvenimo aspektuose, įskaitant įsidarbinimą.

Iš viso renginyje dalyvavo 20 dalyvių iš viešojo ir privataus sektoriaus: Užimtumo centrai, Pakartotinio naudojimo centras, Alternatyvios praktikos socialinio verslo plėtros institutas, aukštoji mokykla, Užimtumo tarnyba, privataus verslo subjektai ir žiniasklaida.

Renginyje taip pat galėjo dalyvauti „OZARA d.o.o.“ socialinės įtraukties programos dalyviai.

Svarbiausia išvada, padaryta remiantis gautais atsiliepimais, gali būti siejama su nacionaliniais ar sisteminiais pokyčiais, kurie vyko ar vyksta pastaraisiais metais (ypač nuo 2018 m., kai buvo nuspręsta vykdyti Nacionalinę psichikos sveikatos programą 2018–2028 m.).

Užimtumas, teisė dirbti, net jei ir remtinomis sąlygomis, yra vienas svarbiausių savarankiško gyvenimo punktų. Priimant sprendimus įvairiose institucijose reikia atsižvelgti į pažeidžiamiausių visuomenės grupių nuomonę.

Profesinė reabilitacija tebėra vienas svarbiausių procesų, suteikiančių galimybę darbdaviams rasti potencialius darbuotojus, nes leidžia abiem pusėms rasti geriausią įmanomą sprendimą, o darbas yra būtinybė ir teisė. Vieni iš dabartinių ir būsimų iššūkių yra kvalifikacijų neatitikimas, netinkamas darbo laiko režimas ir užduočių pritaikymas žmonėms su negalia. Prisitaikyti prie neįgaliųjų poreikių lengviau specialiuose užimtumo centruose, kadangi įmanoma prisiderinti prie kiekvieno darbuotojo individualių darbo poreikių.